Lazdijų krašto muziejaus padalinys
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Darbo laikas:
Rugsėjo 1 d. – gegužės 30 d.:
Pirmadieniais–ketvirtadieniais: 9.00–17.00 val.
Penktadieniais: 9.00–15.45 val.
Birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.:
Antradieniais–penktadienis: 9.00–17.00 val.
Šeštadieniais: 9.00–15.45 val
Kontaktinis telefonas:
+370 633 30102
Muziejaus adresas:
Taikos g. 11, Kapčiamiestis
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Apie muziejų:
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus pradėtas kurti 1984 metais Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. 2006 metais tapo Lazdijų krašto muziejaus padaliniu ir buvo pavadintas Emilijos Pliaterytės vardu. Šiuo metu muziejuje veikia keturios ekspozicijos. Viena iš jų, pati didžiausia, skirta 1831 m. sukilimo karžygei, kapitonei, grafaitei Emilijai Pliaterytei – lietuviškajai Žanai d’Ark, kurios narsa, jos žygdarbiai ir didvyriškumas tapo pavyzdžiu ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių bei kitų tautų žmonėms. Muziejuje sukurta etnografinė ekspozicija, kuri atspindi XX a. pradžios Kapčiamiesčio tradicinę kultūrą, buitį. Čia eksponuojami senoviniai ūkio padargai, namų apyvokos daiktai, baldai. Ekspozicijoje esantis trobos langelis mena XX a. pradžios Lietuvos – Lenkijos pasienyje itin spalvingą ir šiek tiek liūdną pasienio policininko šeimos istoriją. Muziejuje eksponuojama medžiaga, susijusi su kompozitoriaus Česlovo Sasnausko, liaudies dainų atlikėjos Veronikos Povilionienės, pirmosios LTV diktorės Gražinos Bigelytės-Bulavienės ir kitų žymių žmonių gyvenimu bei kūrybine veikla. Atskira ekspozicija įrengta inžinieriui, keliautojui, fotografui, ekspedicijų į Sibiro tremties vietas pradininkui, bendrijos „Lemtis“ įkūrėjui Antanui Sadeckui.
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Daug metų prabėgo nuo pavasario, kuomet visa Lietuva kilo į nuožmią kovą su Tėvynės pavergėjais. Grobikiškų kaimynų okupuota, dalyta ir perdalyta Lietuva dar nebuvo pamiršusi Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I „Didžiosios armijos“ žygio į Maskvą 1812 m., su kuriuo buvo sieta tiek daug vilčių atstatyti sunaikintą valstybę. Deja, šioms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti.Vis dėlto Lietuva nepalūžo, priešingai – laisvės troškimas pasidarė dar stipresnis, kaip ir neapykanta pavergėjams.
Lietuvoje gimė, užaugo ir susiformavo nauja, patriotiškai nusiteikusi karta, kuriai aukščiausioji vertybė buvo meilė Tėvynei ir kova už jos laisvę. Prie šios kartos drąsiai galime priskirti ir bebaimę 1831 m. sukilimo kovų dalyvę grafaitę Emiliją Pliaterytę – narsiąją Lietuvos Žaną d‘Ark.
