projekto „Pasienio keliais į prisiminimų begalybę“

Keliaujanti paroda „Pasienio moterys ir pasienio vyrai“

Apie parodą:

Liepos 19 – 20 dienomis Suvalkų mieste vyks keliaujančios parodos „Pasienio moterys“ ir „Pasienio vyrai“ atidarymas. Parodos atidarymas 18 val. Lenkijos laiku lauks jūsų Marijos Konopnickos muziejaus kieme. Šios parodos tikslas – pristatyti pasienio bendruomenei iškiliausius trijų savivaldybių žmones.  O prisiminimais po istoriją keliauti kvies persirengę istoriniais kostiumais partnerių atstovai. Šeštadienį, nuo 10 val. galėsite pakalbinti Barborą Radvilaitę, Emiliją Platerytę, knygnešius, senosios inteligentijos atstovus, tarpukario laikotarpio ponias, hipius ir nuotakas. Šios veiklos įgyvendinamos Alytaus kraštotyros muziejaus, Suvalkų regioninio muziejaus bei Lazdijų krašto muziejaus įgyvendinant projektą „Pasienio keliais į prisiminimų begalybę“.

Antanas Žmuidzinavičius

Antanas Žmuidzinavičius – Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas, gimė 1876 m. spalio 31 d. Seirijuose. Baigęs pradinę mokyklą, 1890–1894 m. mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kurią baigęs mokytojavo įvairiose Lenkijos pradžios mokyklose. Dar besimokydamas seminarijoje, bandė piešti, tapyti. Persikėlęs į Varšuvą ir dirbdamas pedagoginį darbą, studijavo žinomo lenkų tapytojo V. Gersono privačioje studijoje. Varšuvoje susidraugavo su pradedančiais lietuvių dailininkais M. K. Čiurlioniu, P. Rimša. 1905–1906 m. A. Žmuidzinavičius tęsė studijas privačioje Paryžiaus akademijoje, tobulinosi Miunchene, Hamburge, aplankė JAV.

Birutė Vanagienė

Vanagienės šaknys – Teizų seniūnijos Barčių kaime. Ji gimė 1936 metais sausio 15 dieną. Pokario tremtys nepaliko nuošalyje  ir jų šeimos, todėl teko slapstytis Panevėžio ir Klaipėdos miestuose. Klaipėdoje B. Vanagienė baigė K. Donelaičio vidurinę mokyklą (1956 m.), 1956–1958 m. mokėsi ir baigė Vilniaus kultūros-švietimo technikumą. 1960–1965 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Įgijusi aukštojo mokslo diplomą, dirbo Lazdijų rajono bibliotekos vedėja, vėliau – 1964–1966 m. Kultūros skyriaus vedėja, 1967–1969 m. Lazdijų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 1969–1980 m. direktore, 1980–1990 m. šios mokyklos mokytoja. 1990–1992 m. B. Vanagienė išrenkama rajono savivaldybės tarybos pirmininko pavaduotoja. Nuo 1992 m.  – Lazdijų Kultūros, švietimo ir istorijos muziejaus vadovė

Motiejus Gustaitis

 

Gustáitis Motiejus gimė 1870.02.27 Rokuose (Aukštosios Panemunės vlsč.), mirė 1927.12.23 Lazdijuose.

Lietuvos katalikų kunigas, rašytojas, vertėjas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, pedagogas, filosofijos daktaras. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, 1893 m. įšventintas į kunigus. 1893–1897 m. – vikaras Marijampolėje. 1897–1899 m. Regensburgo universitete studijavo bažnytinę muziką, vėliau – Romos universitete – civilinę ir kanonų teisę, Fribūro universitete – literatūros ir meno istoriją. Buvo berniukų gimnazijos mokytojas, vėliau mergaičių progimnazijos direktorius Marijampolėje. Nuo 1918 Seinų, 1921 m. Lazdijų gimnazijos direktorius. Gimnazijoje įkūrė meteorologijos stotį, kuri teikė orų stebėjimo žinias centrui. Suorganizavo orkestrą, chorą, literatūros ir vaidintojų būrelius, sporto komandas. Gimnazijos pastato pastogėje įkūrė pirmąjį Dzūkijoje muziejų.

 

Jonas Reitelaitis

Reiteláitis Jonas gimė 1884 m. 11 mėn. 23 d. Navasodų kaime (Sasnavos vlsč.), mirė 1966 m. 12 mėn. 01 d. Krikštonyse (Lazdijų rj.; palaidotas bažnyčios šventoriuje). Lietuvos katalikų kunigas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, kultūros istorikas.. 1907–13 m. mokės i Seinų kunigų seminarijoje. 1913 m. įšventintas kunigu. Kunigavo Šventežeryje, Seirijuose. Buvo Lietuvių mokslo draugijos narys, Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis. 1927 m. paskirtas naujai įsteigtos Krikštonių parapijos klebonu. Čia pagal savo parengtą projektą pastatydino Kristaus Karaliaus bažnyčią , mokyklą ir keletą gyvenamųjų namų, įsteigė parapijos kapines.

Rašytinis palikimas

Nuo 1910 m. bendradarbiavo spaudoje: leidiniuose Lietuvių tauta, Šaltinis paskelbė straipsnių apie K. Donelaitį, S. Rapolionį, M. S. Slavočinskį, M. Daukšą, A. Kulvietį.

Daug jėgų skyrė kraštotyrai, parašė keturių parapijų monografijas, surinko daug duomenų Sūduvos vietų monografijoms ir apybraižoms, parašė straipsnių tautosakos klausimais, pamokslų, atsiminimų (rankraščiai saugomi Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universito, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose).

Sigitas Geda

Sigitas Geda (1943-2008)

Vienas garsiausių Lietuvos poetų, kurį žino net tie, kurie niekada nesidomėjo poezija. Gimė 1943 m. vasario 4 d. Paterų kaime (Lazdijų r. sav..). Buvęs Veisiejų vidurinės mokyklos mokinys poeto kelią pradėjo rašydamas eilėraščius mokyklos sienlaikraščiams. 1966 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. S. Gedai suaugus, kone kiekviena šio autoriaus išleista knyga tapdavo lietuvių literatūros įvykiu. Šiandien jis yra žinomas kaip Lietuvos poezijos klasikas, poetas, dramaturgas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas, daugybės premijų laureatas ir Jotvingio premijos įkūrėjas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lazdijų rajono garbės pilietis.

2008 m. gruodžio 12 d. palaidotas Vilniuje Antakalnio kapinėse.

  • modernizavo lietuvių poeziją: išplėtė mitologinės vaizduotės galimybes, sukūrė unikalų meninį pasaulį, kuriame susilydė mitas, religija, kultūra, literatūra, gamta, istorija ir žmogaus kasdienybė.
  • išleido virš 50 knygų ir kitokių leidinių, išvertė apie 30 kitų tautų kūrinių.
  • 1994 m. S.Gedai paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija už poezijos knygas „Septynių vasarų giesmės“ ir „Babilono atstatymas“.

Birutė Stacevičienė

Pedagogė Birutė Stacevičienė gimė 1933 m. kovo 19 d. – Narvydiškėse, Obelių vls. Rokiškio aps. mokytojų šeimoje. 1958 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. 1951-1952 m. dirbo Šunipio (Druskininkų r.) pradinės mokyklos vedėja. 1955- 1958 m. Rudnios (Varėnos r.) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje dirbo nuo 1958 iki 2010 metų, mokytojos, direktoriaus pavaduotojos, o išėjusi į užtarnautą poilsį – etnokultūros mokytojos pareigose. 1985 metais įkūrė Kapčiamiesčio vidurinės mokyklos etnografinį  muziejų, kuris padėjo pagrindus 2006 metais atsirasti Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejui. Savo sodyboje įkūrė miškininkų informacinį namelį-muziejų. Kartu su vyru Vytautu subūrė miškininkų ir mokytojų etnografinį ansamblį „Atgaiva“, kuris gyvavo virš 30 metų.

1995 metais – nusipelniusios kraštotyrininkės garbės vardas. 1998 metais mokytoja buvo apdovanota medaliu už dalyvavimą pasaulio lietuvių dainų šventėje. 2018 m. suteiktas Žemės ūkio ministerijos Šimtmečio mokytojos garbės vardas ir apdovanota „stelmužiuku“.