Dainavos apygardos, Šarūno rinktinės partizanų ryšininkė, eilėraščių ir dainų kūrėja Elė Radzevičiūtė-Andruškevičienė-Naktibalda (1924 05 21 – 1998 02 18) gimė Žagarių kaime, Seirijų valsčiuje. Dar būdama maža mergaitė, motinos dainų beklausydama, pajuto jų nenusakomą grožį. Vėliau dainuodavo kartu su ja. Pokario laikotarpiu įsitraukė į rezistencinį judėjimą. Nuo 1944 metų tapo Dainavos apygardos, Šarūno rinktinės ryšininke. Partizanus ji mylėjo kaip savo brolius. Nešdavo jiems maistą, spaudą, gabeno medikamentus pačios pasidarytame nėščiosios korsete. Už atsidavusią ryšininkės veiklą buvo apdovanota partizanų rėmėjų Uolumo juostele.
Nuo priešų kulkų žuvo daugelis Elės bendražygių. Jie nepagailėjo savo gyvybių dėl tėvynės laisvės. Kai kurie prašė Elės po jų žūties sukurti dainą. Taip gimė ne viena jos daina žuvusiems Lietuvos patriotams. Sukūrė ir nemažai dainų, skirtų partizanų vadams, mūšiams.
Elės Radzevičiūtės-Andruškevičienė rašė eilėraščius, kurių daugelis virto dainomis. Jos kūrybinis kraitis itin gausus – sukūrė daugiau kaip 200 dainų, kurios – tarsi paukštės – sklandė ne tik Dzūkijos krašte, bet ir toli už jo ribų.
Šiemet, minint Lazdijų krašto muziejaus 100-metį buvo išleistas diskas „Sušaudytos dainos”, kuriame LSMU folkloro ansamblis „Kupolė”, (vadovė Daiva Bradauskienė) įdainavo 14 Elės tekstais ir melodijomis sukurtų dainų. Lazdijų viešoji biblioteka rengia autorės kūrybos knygą „Sušaudyta kūryba”, kuri turės QR kodą. Knyga bus pristatyta 2025 pavasarį, o dabar nuskenavus šį kodą galima pasiklausyti Elės dainų.