Pojūčių paroda „Lietuvos partizanų batuose“: kai istorija prabyla per garsą, kvapą ir prisilietimą
Lazdijų Laisvės kovų muziejuje nuo lapkričio 5 iki lapkričio 29 dienos bus eksponuojama pojūčių paroda „Lietuvos partizanų batuose“ kuri kvies ne tik pamatyti, bet pajusti istoriją. Tai ne įprasta ekspozicija – tai kelionė į praeitį, kur kiekvienas garsas, kvapas ar prisilietimas tampa tiltu į partizanų pasaulį.
Parodos autorė Rūta Rimšelienė – avalynės dizainerė, istorikė ir tyrinėtoja, kuri išdrįso pažvelgti į pokario laikus per netikėtą, bet itin paveikų rakursą – batus. Avalynė, jos priedai, kurpaliai, vašku kvepiantys pado ruošiniai čia tampa ne daiktais, o simboliais – liudijančiais Laisvės kovotojų išgyvenimus, jų pasirinkimus, pasiaukojimą ir dvasios tvirtumą.
Kai istoriją gali paliesti
Vos įžengus į parodos erdvę – ne tyla, o aidintys žingsniai. Kalėjimo durų girgždesys, raktų žvangėjimas, šunų lojimas, persekiojamų partizanų alsavimas, stribų šūkaliojimai. Ir staiga – tyli malda. Visa tai kuria ne garsinį, o vidinį peizažą – tą, kuriame gyveno laisvės kovotojai. Kvapai papildo šią atmosferą: žibalo dvelksmas, maskuojantis pėdsakus, batsiuvio vaško aromatas, sovietų pareigūno pigaus odekolono tvaikas, o kažkur tarp visko – lietuviško šilo kvapas, primenantis namus ir laisvę.
Dvylika istorijų – dvylika sielų pėdsakų
Kiekvienas eksponatas čia turi savo pasakojimą. Vienur – batai, kurių kulnuose buvo slėptuvės. Kitur – padų pėdsakai pritaisyti atbulai, kad suklaidintų persekiotojus. Kai kurie eksponatai pasakoja sukrečiančias istorijas apie partizanus, prieš mirtį supjausčiusius savo batus, kad jie neatitektų priešui.
Dvylika avalynės artefaktų – dvylika istorijų, kurias galima liesti, čiupinėti, net apsiauti. Tai ne muziejaus lentynose už stiklo užrakinti liudijimai, o gyva patirtis, verčianti pajusti kito žmogaus kelią – tiesiogine prasme, paeiti jo batais.
Trylikta istorija – apie tai, ko neįmanoma įkalinti
Parodos kulminacija – tryliktoji istorija, simbolizuojanti neįkalintą, nesunaikintą laisvę. Tai ne tik meninis objektas, bet ir metafora: stiklo karkasas, peršautas tikrais šoviniais poligone. Kulka prasiskverbė kiaurai, tačiau stiklas nesubyrėjo – kaip ir tautos dvasia, peršauta, bet nesunaikinta.
Autorę labiausiai įkvepia partizanų citata: „Jie norėjo mus pakasti, bet jie nežinojo, kad mes sėklos.“ Ši mintis tapo ne tik ekspozicijos ašimi, bet ir giliausia jos prasme – liudijimu, kad iš laisvės aukų išauga nauja gyvybė, naujas tikėjimas, naujas žmogus.
Pokalbis su sąžine
Tarp eksponatų – ir ypatingas kūrinys „Akistata su sąžine“, kviečiantis pažvelgti į save, į savo pasirinkimus. „Prieš smerkiant kitą – pasižiūrėk į veidrodį“, – sako autorė. Ši istorija kalba apie tuos momentus, kai žmogus priverstas rinktis tarp išlikimo ir pasiaukojimo, tarp tylos ir tiesos.
„Sunku suvokti, ką tuo metu žmogus išgyveno, kokius pasirinkimus turėjo. Ar tas žmogus išdavė, ar tiesiog nebeištvėrė? Mes niekada to nesuprasime, kol nepaeisime to žmogaus batuose,“ – dalijasi Rūta Rimšelienė.
Istorija, kuri kvepia vaško dūmais ir šilo vėsa
Ši paroda – ne tik meno kūrinys, bet ir terapija. Ji sukrečia, priverčia kvėpuoti lėčiau, klausytis tylos tarp garsų. Ji kviečia ne tik regėti, bet ir jausti – todėl ji skirta ne tik matantiems, bet ir neregiams. Tai retas atvejis, kai istorija tampa visiems prieinama per jusles, o ne tik per faktus ar datas.
Priminti, kad laisvė nėra savaime suprantama
Paroda „Lietuvos partizanų batuose“ – tai jautrus priminimas, kad laisvė turi savo kainą, o kiekvienas jos pėdsakas – krauju ir prakaitu išvaikščiotas kelias.
Lazdijuose ši paroda veiks lapkričio 5–29 dienomis, o lapkričio 5 d. 12 val. vyks jos atidarymas ir susitikimas su autore Rūta Rimšeliene – kūrėja, kuri sugebėjo paversti istoriją pojūčių simfonija.
Tai ne tik ekspozicija. Tai – akistata su mūsų pačių sąžine, atmintimi ir laisve.