Lazdijų krašto muziejaus padalinys
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Darbo laikas:
Rugsėjo 1 d. – gegužės 30 d.:
Pirmadieniais–ketvirtadieniais: 9.00–17.00 val.
Penktadieniais: 9.00–15.45 val.
Birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.:
Antradieniais–penktadienis: 9.00–17.00 val.
Šeštadieniais: 9.00–15.45 val
Kontaktinis telefonas:
+370 633 30102
Muziejaus adresas:
Taikos g. 11, Kapčiamiestis
Naujienos:
𝐊𝐚𝐩𝐜̌𝐢𝐚𝐦𝐢𝐞𝐬𝐜̌𝐢𝐨 𝐦𝐢𝐞𝐬𝐭𝐞𝐥𝐢𝐨 𝐚𝐢𝐤𝐬̌𝐭𝐞̇𝐣𝐞 𝐤𝐯𝐢𝐞𝐜̌𝐢𝐚𝐦𝐞 𝐚𝐩𝐥𝐚𝐧𝐤𝐲𝐭𝐢 𝐟𝐨𝐭𝐨𝐠𝐫𝐚𝐟𝐢𝐣𝐮̨ 𝐩𝐚𝐫𝐨𝐝𝐚̨ „𝟏𝟎 𝐀𝐊𝐈𝐌𝐈𝐑𝐊𝐔̨ – 𝟏𝟎 𝐈𝐒𝐓𝐎𝐑𝐈𝐉𝐔̨“ 
Kapčiamiesčio miestelio 𝟓𝟏𝟎 -ojo jubiliejaus proga kviečiame leistis į jaudinančią kelionę po Kapčiamiesčio krašto žmonių gyvenimus, prisiminimus ir istorijas. 
Parodoje eksponuojama 10 fotografijų ir 10 autentiškų pasakojimų, atveriančių langą
į Kapčiamiesčio bei aplinkinių kaimų praeitį. Tai istorijos apie čia gyvenusių žmonių likimus, kasdienybę, netikėtus gyvenimo įvykius, bendruomeniškumą, džiaugsmus ir išbandymus. Kiekviena fotografija – tarsi sustabdytas laiko fragmentas, saugantis gyvą atmintį apie čia gyvenusius žmones, jų kasdienybę, džiaugsmus, išbandymus. 
Parodos idėja gimė muziejininkams nuoširdžiai bendradarbiaujant su vietos gyventojais. Fotografijos ir su jomis susijusios istorijos buvo renkamos iš šeimų albumų, asmeninių archyvų ir žmonių prisiminimų. Tai ne tik vizualinis pasakojimas apie praeitį, bet ir jautrus bendruomenės atminties liudijimas, perduodamas iš kartos į kartą. 
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie dalijosi nuotraukomis, prisiminimais bei pasakojimais. Jūsų atvirumas ir noras išsaugoti krašto istoriją leido sukurti šią prasmingą parodą. Kiekvienas pasidalintas prisiminimas tapo svarbia bendros istorijos dalimi ir bus išsaugotas ateities kartoms.
Visą vasarą veiksianti paroda kviečia ne tik prisiminti praeitį, bet ir iš naujo atrasti Kapčiamiesčio krašto tapatybę, žmones bei jų paliktus pėdsakus. 
Galbūt ir Jūs panorėsite pasidalinti savo atsiminimais, istorijomis ar palikti kontaktus – mums tai būtų labai malonu. Kiekvienas toks pasidalijimas taptų dar vienu vertingu žingsniu pildant Kapčiamiesčio krašto istorijos lobyną.
Parodą parengė Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus. 2026 m.
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Apie muziejų:
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus pradėtas kurti 1984 metais Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. 2006 metais tapo Lazdijų krašto muziejaus padaliniu ir buvo pavadintas Emilijos Pliaterytės vardu. Šiuo metu muziejuje veikia keturios ekspozicijos. Viena iš jų, pati didžiausia, skirta 1831 m. sukilimo karžygei, kapitonei, grafaitei Emilijai Pliaterytei – lietuviškajai Žanai d’Ark, kurios narsa, jos žygdarbiai ir didvyriškumas tapo pavyzdžiu ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių bei kitų tautų žmonėms. Muziejuje sukurta etnografinė ekspozicija, kuri atspindi XX a. pradžios Kapčiamiesčio tradicinę kultūrą, buitį. Čia eksponuojami senoviniai ūkio padargai, namų apyvokos daiktai, baldai. Ekspozicijoje esantis trobos langelis mena XX a. pradžios Lietuvos – Lenkijos pasienyje itin spalvingą ir šiek tiek liūdną pasienio policininko šeimos istoriją. Muziejuje eksponuojama medžiaga, susijusi su kompozitoriaus Česlovo Sasnausko, liaudies dainų atlikėjos Veronikos Povilionienės, pirmosios LTV diktorės Gražinos Bigelytės-Bulavienės ir kitų žymių žmonių gyvenimu bei kūrybine veikla. Atskira ekspozicija įrengta inžinieriui, keliautojui, fotografui, ekspedicijų į Sibiro tremties vietas pradininkui, bendrijos „Lemtis“ įkūrėjui Antanui Sadeckui.
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Daug metų prabėgo nuo pavasario, kuomet visa Lietuva kilo į nuožmią kovą su Tėvynės pavergėjais. Grobikiškų kaimynų okupuota, dalyta ir perdalyta Lietuva dar nebuvo pamiršusi Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I „Didžiosios armijos“ žygio į Maskvą 1812 m., su kuriuo buvo sieta tiek daug vilčių atstatyti sunaikintą valstybę. Deja, šioms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti.Vis dėlto Lietuva nepalūžo, priešingai – laisvės troškimas pasidarė dar stipresnis, kaip ir neapykanta pavergėjams.
Lietuvoje gimė, užaugo ir susiformavo nauja, patriotiškai nusiteikusi karta, kuriai aukščiausioji vertybė buvo meilė Tėvynei ir kova už jos laisvę. Prie šios kartos drąsiai galime priskirti ir bebaimę 1831 m. sukilimo kovų dalyvę grafaitę Emiliją Pliaterytę – narsiąją Lietuvos Žaną d‘Ark.
